***

Pašnibždėk beprasmiškus žodžius man tyliai.

Jųjų prasmę aš vėliau įžvelgsiu.

Tu kalbėk, kalbėk kaip niekad nekalbėjai –

Leisk klausytis tavo balso lyg simfonijos,

Tarsi laiško paskutinio, tavo man paskirto.

Nesakyk nei vieno žodžio šilto.

Nesakyk, kad myli ar mylėjai.

Nesakyk, nes noriu dar tikėti,

Kad šiam laiškui pasibaigus

Tu ir vėl šalia manęs tylėsi.

***