***
Praskleisk mane lyg rožę, nubudusią po stingdančios žiemos.
Palieski žiedlapius trapius –
Ne rankom nekaltom, o lūpomis melagėmis.
Meluok man, rožei, apie kiekvieną savo mintį.
Nenoriu dar žinot, kad vos mane nuskynęs tu tai lengvai pamirši.
***
Džastina
2016 kovo 23 at 10:10 PM
Šaltą vakarą, tokios eilės tik ir gali sušildyti! Labai gražu 🙂