***

Aš dėkojau už ilgus nakties pokalbius su tavimi.

Dėkojau už šiltas vasaros naktis, praleistas po žvaigždėmis nusagstytu dangumi.

Dėkojau už valandas, kurios buvo tuščios pokalbiais apie viską

Ir pilnos pokalbiais apie nieką.

Dėkojau už galimybę klaidžioti savo pirštais tarp tavųjų plaukų.

Dėkojau už galimybę pasiklysti tavose akyse, nuskęsti žalioje bedugnėje.

Dėkojau už laimę, kurią man teikei vien prisiliesdamas, būdamas šalia…

Dėkojau už džiaugsmą, kurį kėlė tavo šypsena.

Dėkojau už laiką, kurį stabdei savo tvirtomis rankomis apglėbdamas manus pečius.

Aš buvau dėkinga už tave – tą, kurį turėjau savo gležnose rankose taip trumpai.

Buvau dėkinga nors ir nežinojau, kad visas man tu niekada nepriklausei.

Tu priklausei kitai. Tu priklausai kitai.

Tai, kuri tikriausiai nesupranta kas yra laimė, nes dar niekada taip nedėkojo už tave, nors ir pasisavino ne tik tavo kūną, bet ir tavo prisiminimus apie mane.

***